Paaugliams skirtos knygos – tik paaugliams?

Lubas siekiančios lentynos, prikrautos knygų. Skirtingi viršeliai, ryškūs ar blankūs pavadinimai šviečia nugarėlėse viliodami akį skaitytojui: ateik, pasiimk mane, pasirink. Kad skaitytojai nepasimestų ir iš karto žengtų prie tų, kurios galėtų jiems patikti labiausiai, knygos dėliojamos pagal žanrus, leidyklas, skaitytojo amžių. Tačiau taip suskirsčius knygas kartais galima pamiršti, jog kai kurioms knygoms neužtenka vienos lentynos. Visame pasaulyje žinoma Philip Pullman fantastinė trilogija „Jo tamsiosios jėgos“ – knygos vaikams, paaugliams ar suaugusiems? Kam skirta knyga apie dvidešimt ketverių metų raidos sutrikimų turintį vaikiną (Greg Kincaid „Namai Kalėdoms“), jei ji parašyta ir jaunesniam skaitytojui suprantama kalba? Ar knygų serija, kurioje viena burtininkų rasė žiauriai naikina kitą burtininkų rasę tikrai tik paaugliams (Sally Green „Pusiau blogas“ trilogija)? Kas iš viso yra tos knygos paaugliams ir kodėl suaugusiems skaitytojams vertėtų žvilgtelėti, kas gi laukia tose lentynose, pasakoja paaugliams rašanti Eglė Ramoškaitė.

Kuo išsiskiria knygos paaugliams? 

Knygos į amžiaus kategorijas paprastai patenka pagal teksto sudėtingumą ir pagrindinio veikėjo amžių. Tam, kad skaitytojas gebėtų suprasti ir pajausti istoriją, jis pirmiausia turi galėti ją perskaityti. Dėl to knygų paaugliams rašymo stilius paprastai yra lengvesnis nei knygų suaugusiems, mažesnė apimtis. Knygų veikėjai – paaugliai, tačiau problemos, su kuriomis jie susiduria, ir situacijos, į kurias patenka, ne ką tesiskiria nuo temų, nagrinėjamų suaugusiųjų literatūroje. Tik paaugliams skirtose knygose, aišku, visos tos temos regimos ir išgyvenamos jauno žmogaus. Dabartiniai paaugliai skaito iš tiesų labai daug. Privalomos literatūros sąrašas siekia dvidešimt ir daugiau knygų per metus, iš kurių būtent paaugliams skirtos vos viena kita. Dauguma knygų yra kažkuo vertingos, kažką duoda perskaičiusiajam, tačiau ar nėra lengviau priimti tą vertę tada, kai gali įsijausti į veikėjo kailį? 

Tai, kad knyga skirta paaugliams, anaiptol nereiškia ją esant „greitu skaitiniu“. Kaip ir suaugusiųjų literatūroje, taip ir paauglių: vienos knygos skirtos pramogai, kitos gilesniems apmąstymams, vienos parašytos paprasta kalba, kitos yra vaizdingos, meniškos. Paaugliams skirtų knygų temos mažai tesiskiria nuo suaugusiųjų knygų: gėrio ir blogio kova, meilė, atpirkimas, drąsa, kerštas. 

Ką suaugusieji gali atrasti knygose, skirtose paaugliams?

Labai įstrigo neseniai skaityta Isabel Abedi knyga „Ilgiausia naktis“. Knygos pagrindinei veikėjai – septyniolika. Siužetas taip pat paaugliškas: mergina su draugais baigia mokyklą, iškeliauja autobusiuku į Italiją, įsipina meilės istorija, paslaptis, jungusi pagrindinės veikėjos ir sutiktojo vaikino šeimas. Tarsi tipiška nuotykių istorija, kokios būtų galima tikėtis iš paaugliams skirtos knygos, tačiau knygoje daugybė frazių ir minčių, verčiančių susimąstyti ir suaugusį žmogų. Kokie įvykiai mano vaikystėje ir paauglystėje turėjo daugiausiai įtakos tam, kuo esu dabar – mano stiprybėms, silpnybėms, džiaugsmams ir skauduliams? Ko paauglystėje labiausiai trūko iš tėvų? Kas labiausiai patiko jų elgesyje? Ar su savo vaikais (mokiniais ar kitais jaunais žmonėmis, su kuriais susiduriu) elgiuosi taip, kaip paauglė aš būtų norėjusi, kad su ja būtų elgiamasi? 

Paauglių literatūra suaugusiems skaitytojams gali priminti dienas, kai rūpėjo visai kiti dalykai, priminti paauglystę ir pagalvoti apie tas pamatines vertybes, kurios tuo metu atrodė svarbiausios ir kur jos dabar. Taip pat paauglių literatūroje neretai nagrinėjama tėvų ir vaikų santykių tema iš jauno žmogaus perspektyvos, todėl skaitant tokias knygas keliamas ir klausimas, koks tėtis ar mama aš esu savo vaikui, ar nedarau tų klaidų, kurias daro knygos veikėjo tėvai, galima netgi atrasti būdų, kaip kalbėtis su paaugliu, kaip padėti jam spręsti iškilusius klausimus ar problemas. 

Pasikalbėti apie knygą, kurią perskaitė paauglys ir kuri jam patiko, gali tapti gražia tradicija ir bendra veikla. Be to, iš šiuolaikinių knygų paaugliams galima daug sužinoti apie tai, kas pasikeitė nuo tada, kai patys buvome tokio amžiaus – kad ir kaip mums kartais atrodo, kad viskas taip pat, tačiau tai ne visai tiesa. Kai kurios problemos, mūsų paauglystės laikais buvusios sąrašo viršuje, nebėra tokios aktualios – jas nurungia tokios, apie kurias mes galbūt buvome tik girdėję, ir atvirkščiai.